Apelsininė panna cotta su mėlynėmis

Neseniai persikraustėm. Iš vieno Vilniaus krašto teko viską persivežti ir perkraustyti į kitą kraštą. Jei ankščiau mačiau televizijos bokštą kairėje, dabar matau dešinėje, autobusai važiuoja nežinomais maršrutais, o pirmos mintys buvo, kur aš papuoliau, po velniais. O gi tiesiai į Lazdynus. 

Pirmoms mintims nusėdus ir pagaliau užgesinus atmetimo reakciją, kurios buvo per akis, kiekvieną dieną perstūmus po vieną daiktą į kitą vietą, užsėjus palanges salotomis, bazilikais, pipirnėmis ir kitomis gėrybėmis, išgėrus rytinės kavos bei pamerkusi žaliuojančio krūmo šakelių, kurias radau namo kieme, pagaliau tai įgavo namų nuotaikos. Nors P dažniausiai ir nepastebi smulkmenų, bet man visada reikia viską padaryti pagal save, kad net vonios kilimėlis gulėtų tinkamoje vietoje, o kiekvienas prieskonių indelius rastų savo kampą. Kad būtų taip jauku, jog norėtųsi savaitgaliais kepti blynus, o kambariai kvepėtų pavasariu. 

Apsidairant aplink naujas apylinkes, labai gerą vietą aptikom. Šalia, vos už keturių namų, Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, su atodanga ir vaizdų į Vilnių. Toliau daug miško takelių, daug žalumos, žibuoklių, kalnelių ir erdvės. Viena gražiausių Vilniaus vietų, kurias esu kada atradusi. O šalia namų, užlipus nemažai laiptelių, vakare galima suptis, negirdėti miesto šurmulio ir matyti sostinės žiburius. Jei gyvenčiau netoliese ant kalno esančiam daugiaaukščiame name, viršutiniame aukšte, Lazdynai man patiktų, vaizdas nebūtų prastesnis nei iš Konstitucijos prospekto dangoraižių. Bet dabar tenka įsikurti pirmame aukšte ir vėl būti be elektrinės viryklės. Tačiau stay positive ir kaip Paulius sako – viskas čia gerai. Bet jei ir toliau man bus įkvėpimas gaminti, tuomet bakalauro neparašysiu, sako jis. Bet… žinau, viską spėsiu laiku.

Kai viryklės nėra, belieka imtis nekeptų desertų, o vienas greičiausių ir skaniausių – panna cotta. Jei naudosite neriebią grietinėlę, pasukas, cukrų keisite medumi ir naudosite daug uogų, turėsite netgi maistingą ir sveiką desertą. Taip taip, ir sveikas, ir skanus. 

APELSININĖ PANNA COTTA SU MĖLYNĖMIS

6 – 7 porcijos:

  • 250 ml grietinėlės,
  • 500 ml pasukų,
  • 4 a. š. želatinos (naudoju stambią),
  • 4 v. š. cukraus,
  • pusės apelsino nutarkuota žievelė,
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto arba cukraus su natūralia vanile.

Mėlynių žėlei:

  • 200 ml trintų mėlynių su cukrumi,
  • pusės apelsino sulčių,
  • 1 a. š. želatinos.

Gaminimas:

1. Želatina užpilkite šaltu vandeniu, tiek kad apsemtų ir palikite išbrinkti.

2. Nedideliame puode užkaiskite grietinėlę, į ją suberkite cukrų, smulkiai tarkuotą apelsino žievelę ir supilkite vanilės ekstraktą. Kaitinkite, kol negalėsite piršto išlaikyti grietinėlėje, užvirti nereikia.

3. Išbrinkusią želatiną pakaitinkite kol ištirps ir supilkite į grietinėlę.

4. Į šiek tiek praaušusią grietinėlę supilkite pasukas ir gerai išmaišykite. Supilstykite viską į 6 – 7 stiklines ir padėkite į šaldytuvą sustingti.

5. Mėlynių žėlei skirtą želatiną taip pat užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti.

6. Trintas mėlynes sumaišykite su apelsinų sultimis. Išbrinkusią želatiną pakaitinkite ir sumaišykite su mėlynėmis. 

7. Mėlynių želė užpilkite ant sustingusių pasukų ir palikite sustingti. 

Pastabos:

  • Apelsiną pakeisti galite citrina ar laimo vaisiumi. 
  • Šis paprastas desertas atrodys tuo geriau, kuo gražesnę stiklinę ar taurę pasirinksite. 

——————————————————————————————————————————

S’mores

smoresKai prieš porą metų vykome į Ameriką, vienas iš mano must to do dalykų buvo zefyrai ant laužo ir šie saldieji džiaugsmai – s’mores. Tikriausiai daugelis matėte ne viename amerikietiškame filme stovyklautojus, kurie sėdėdami aplink laužą pasakoja baisias istorijas, bijo lokių bei kepa zefyrus. O ne veltui, nes ši tradicija atkeliavo iš pačių mergaičių skaučių. Šiuo metu s’mores vienas tradicinių iškylautojų saldėsių, paplitusių Amerikoje ir Kanadoje. Tradiciškai jiems naudojami zefyrai, kurių JAV prekybcentri galite nusipirkti nuo mažų iki extra didelių, Hershey šokoladas ir graham krekeriai. O tai, jog jie tarsi nacionalinis tų kraštų patiekalas, jei galima taip vadinti, parodo tai, jog rugpjūčio 10  nacionalinė šio saldėsio diena.

Grįžtant į Lietuvą, parsivežiau šokolado ir zefyrų, sausainius teko rinkti iš to ką radau parduotuvės lentynoje ir nors šiek tiek galėjo priminti reikiamų krekerių skonį. Ir nors neturėjom laužo tuomet, bet miestietiškai ant dujinės viryklės savo bute kuo smagiausiai su draugais vakare susmalyžiavom. Tačiau rekomenduoju rinktis laužą, jo kvapą ir gamtą. 

Kalbant apie reikiamus produktus parduotuvėje, tai Lietuvoje radau pirkti tik zefyrų. Šiuos pirkau saldėsiu parduotuvėje “Majai”, bet manau rastumėte ne tik ten. Šokoladą rinkitės pienišką ir kuo plonesnę plytelę, kadangi jis turės lydytis nuo kepto zefyro. Sausainius pirkite trapesnius, sviestinius arba be cukraus. Nors skonis šiek tiek skirsis nuo tradicinių amerikietiškų produktų, bet nebus prastesnis. O jei turėsite dar daugiau azarto, tai galite viską atsisiųsti internetu iš kokios nors užsienio parduotuvės.

O jei dar labiau priartėtume prie amerikietiškų s’mores variacijų, tuomet keptume jų pyragus, gamintume tokio skonio ledus, kokteilius ir sausainius, lipdytume kelių aukštų konstrukcijas ir dėtume juos į kavą. Apie kalorijas negalvokite ir net neskaičiuokite, jų tikrai užtektinai daug, jog dviejų tokių gardėsiu užtektų apsisaldinti širdį ir pilvą, merginos išsitepliotų skruostus, o vyrai ūsus.

smoresS’MORES

Draugų kompanijai:

  • pakuotės BBQ zefyrų,
  • 1 plytelės pieniško šokolado (kiek galima plonesnių plytelių)
  • 1 – 2 pakuočių sviestinių sausainių / sausainių be cukraus arba rūpesnių miltų sausainių.

Gaminimas:

1. Ant iešmelių arba medinių pagaliukų užmaukite zefyrą. Kepkite virš laužo/žarijų, kol gražiai apskrus. Svarbiausia tai, jog viduje zefyras kuo labiau įkaistų ir išsilydytų, tad neskubėkite jo per daug apskrudinti.

2. Ant sausainio uždėkite viena šokolado gabalėlį, ant jo dėkite zefyrą su iešmeliu, ant viršaus dėkite kitą sausainį ir juo prilaikydami zefyrą ištraukite iešmelį.

3. Imkite rankomis už sausainių ir smaližiaukite. Prieš kąsdami, galite palaukti kelias sekundes, jog šokoladas kuo labiau išsilydytų. 

smores

smores

smores

smores

smores

Pavasaris atėjo, laikas į lauką, į kaimą, į mišką. 

Saldaus,
Marta

smores

———————————————————————————————————————————————-

Saulėti garsai pavasario pradžiai!

Dviejų apelsinų pyragas

apelsinų pyragas

Ne apelsininis pyragas, o tikras apelsinų pyragas, kadangi recepte naudojama ne tik sultys ar šiek tiek žievelės, o visi cieli apelsinai. Iškepęs kvepia skaniai, jaučiasi vaisiai. Tinka kasdieniams pyragams be progos. Arba šeštadieniniam šeimos desertui. Mes suvalgėme su arbata, kai už lango dar spaudė šaltis. Sako jau atšils.

DVIEJŲ APELSINŲ PYRAGAS

Receptas: Italian Food Forever

1 pyragui:

  • 2 besėkliai apelsinai,
  • 1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus,
  • 260 g miltų,
  • 1 1/2 a. š. kepimo miltelių,
  • 1/2 a. š. sodos,
  • žiupsnelis druskos,
  • 4 dideli kiaušiniai,
  • 230 g cukraus,
  • cukraus pudros pateikimui.

Gaminimas:

1. Nupjaukite apelsinų galus. Neluptus supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sudėkite į maisto trintuvą/kombainą. Sumalkite iki vientisos masės. Supilkite aliejų ir dar kartą išsukite iki, kol viskas susimaišys.

2. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Atskirame inde išplakite kiaušinius su cukrumi iki purumo.

3. Į kiaušinių plakinį šaukštu ar mentele įmaišykite miltus ir trintus apelsinus. Stenkitės nepermaišyti, kad kiaušiniai išlaikytų savo purumo.

4. Supilkite paruoštą tešlą į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 180 ‘C ~45 – 50 min., kol patikrinus mediniu smeigtuku – jis liks neaplipęs.

5. Patiekite atvėsintą ir apibarstyta cukraus pudra.

Pastabos:

  • Galite naudoti ne tik apelsinus, bet taip pat kitus citrusinius vaisius – citrinas, laimus, mandarinus…
  • Pirktinius apelsinus labai kruopščiai nuplaukite, kadangi recepte naudojami vaisiai su visa odele.

———————————————————————————————

Obuolinis suktinis | suktinis obuolinis

Kai šąla rankos ir kojos, o namus visuomet pasiekiu raudona nosimi, yra vienas tikrai geras dalykas – sušilimo metas. Niekada nebus taip pat jauku būti tiesiog chalate, nei kaip po gero pasivaikščiojimo lauke. Tuomet grįžus greit nusimetu šaltus rūbus, įsisuku į šilčiausius apdarus ir galiu sau tykiai žiūrėti pro daugiaaukščio langą į žiemos saulėlydį.

Ir tuomet nesvarbu ar lauke -15′C  ar dar daugiau, nes čia, už lango, jaučiuosi saugi nuo speigo, gerdama suktinius obuolinius.

O obuoliniui suktiniui reikia obuolių sulčių. Pats geriausias variantas, kuri galite turėti, tai mamos ar močiutės rūsyje rastą trijų litrų stiklainį su tarsi rudžių spalvos gėrimu. Natūraliu ir ryškiu skoniu. Vieniems patinka aštresnis jų skonis, kitiems praskiestas keliais šlakeliais vandens.

Pamenu, kai vaikystėje rudeniop su tėvais veždavome daug obuolių į kažkokią sulčių spaudyklą. Ten visuomet tvyrodavo gan aštrus tiek šviežių, tiek tarsi pastovėjusiu sulčių kvapas. Su niekuo būtų neįmanoma jo sumaišyti. Tuomet dalis sulčių atsistodavo į rūsio lentynas, o kita dalis iškeliaudavo į tėčio vyną. 

Obuolinis suktinis – nedidelis mano pastarųjų dienų atradimas. Kokteilį galima gaminti šaltą – suktinį sumaišyti su obuolių sultimis, tačiau niekas taip nešildo, kaip šiltas variantas su medumi ir prieskoniais.

OBUOLINIS SUKTINIS

2 grįžusiems iš lauko:

  • 2 stiklinės obuolių sulčių,
  • 1/2 stiklinės suktinio (medaus nektaro),
  • 6 juodieji pipirai,
  • nedidelis gabalėlis šviežio imbiero (nykščio nago dydžio),
  • 1 a. š. medaus.

Gaminimas:

1. Į puodą sudėkite visus produktus, gerai išmaišykite, kol medus ištirps.

2. Virinkite, kol gėrimas ims garuoti. Tuomet nukelkite nuo ugnies ir supilstykite į stiklines. 

Patarimai:

  • Vietoj suktinio galite naudoti romą.
  • Įdėkite apelsino ar citrinos skiltelių. 
  • Gėrimas puikiai derėtų prie naminio biskvitinio pyrago.
  • Tokį gėrimą galite ruošti be alkoholio, bet tuomet pagardinkite citrusinių vaisių skiltelėmis bei cinamonu ir gvazdikėliais.

Kai rankos ir kojos šąla, šildykitės ir gaminkit sočias, karštas vakarienes, nes tik šis metų laikas suteikia tam didžiausią malonumą.

Marta.

———————————————————————————————————————————-

Imbieras ir šiltos širdys

Štai ir prasidėjo tas metas, kurį daugelis, su giliu atsidusimu, pavadintų gyvenimu. Kuomet reikia keltis kiekvieną rytą ir eiti į darbą, grįžus spėti kažką pavalgyti, nepamiršti paskutinių mokslo metų ir pažadų kitiems. Tipinis eilinis žmogus surūgusiu veidu, dažnai skundžiasi, jog tiek atsakomybės jam gula ant pečių, kad nėra laiko, kad skuba, kad nėra išeities ir sako kitas, visiems puikiai žinomas frazes. Dažniausiai pokalbyje su tokiais žmonėmis, kiti jiems pritaria, nors neaišku ar iš tikro manymo, ar iš nepatogumo sakyti, kad gyvenimas nėra blogas. Apskritai, pasakyti, kad tau viskas gerai ir turi kuo džiaugtis, kartais gan sunki našta lietuviui, atrodo tarsi jam labiau skaudėtų gerai gyventi nei skųstis. Tarsi masinė psichozė, turėti kažką blogo papasakoti.

Man belieka be galo džiaugtis, jog aplink mane daug energingų veidų, kurie gyvena gerai. Nuoširdžiai gerai. Be laukimo kada prasidės gyvenimas, nes gyvenimas prasideda tik tuomet, kai nustoji jo laukti. Mano gyvenimo dienos dabar tikrai skanios. Kai po pirmos mano darbo dienos, P. grįžta namo su gėlėmis, šampanu ir dideliu palaikymu, negali nesidžiaugti mažais kasdieniais stebuklais. Kiekvieną rytą šalia manęs mano žmogus, dienomis darbas su super kolektyvu, vakarais improvizacija virtuvėje. Beliko įterpti sportą ir greičiau pripildyti Gerų Dalykų Stiklainį užtektinu kiekiu lėšų, kad pasprukti kur nors į kalnus. 

Beje, neseniai su Pauliumi buvome “Pasakos” kino teatre, filme “The Broken Circle Breakdown”. Siužetas pinasi aplink dviejų žmonių santykius, meilę, džiaugsmą, sunkiai sergančią dukrą ir kaip tai paveikia gyvenimus. Išėjome abu apšalę ir man užklausus: “kaip tau filmas?”, supratau, kad mums abiems reikia atsigauti nuo emocijų, kurias jis sukėlė. Tad jei net P. apšalęs, tai būtinai rekomenduoju pažiūrėti, kai tik pasitaikys proga. Vienas geriausių filmų, kuriuos mačiau per ilgą laiko tarpą. 


—————————————————————————————————————————————-

IMBIERO IR PIPIRŲ SIRUPAS
Receptas: Kitchen Konfidence

~ 200 ml sirupo:

  • 70 g imbiero,
  • 1 1/2 a. š. nemaltų pipirų,
  • 1 stiklinė cukraus,
  • 1 1/2 stiklinės vandens.

Gaminimas:

1. Šaukšteliu nulupkite imbierą (tarsi skutant morkas). Supjaustykite nedidelėmis skiltelėmis.

2. Suberkite pipirus į nedidelį puodą ir kaitinkite porą minučių, kol taps kvapnūs. Supilkite vandenį, sudėkite cukrų ir imbierą. Viską išmaišykite.

3. Užvirinkite. Cukrui ištirpus kaitinkite apie 35 min., ant vidutinės ugnies. Sirupas turi stipriai kvepėti imbieru.

4. Nuimkite nuo ugnies, palikite atvėsti ir galiausiai perkoškite į normą indą (stiklainį, butelį). Šaldytuve galite laikyti iki 2 mėnesių.

imbiero sirupasPatarimai:

  • Tokį sirupą galite naudoti skaninti arbatą, blynus, pyragus.
  • Sumaišius kelis šaukštelius su sodos vandeniu, gausite švelnų imbierinį limonadą.
  • Šio sirupo skonis labai koncentruotas – kvepia imbierais ir maloniai kanda liežuvį.

—————————————————————————————————————————

Šokoladiniai kavos sausainiai

Te pasakysiu, kad ruduo geras. Su knygomis, mokslais, konferencijų lankymu bei papildomais kursais internetu. Virtuvėje komfortiškas maistas, daug obuolių, naujas prancūziškas kavos presas ir keletas sūrių. Apie gyvenimą ir įžvalgas kitą kartą.

—————————————————————————————————————————————————————

sausainiaiŠOKOLADINIAI KAVOS SAUSAINIAI

Receptas: Easy Baked

1 puodelis – 250 ml

8 skardos arba tikrai daug sausainių:

  • 230 g sviesto,
  • 1 1/2 puodelio cukraus,
  • 2 kiaušiniai,
  • 3 a. š. tirpios kavos,
  • 1 a. š. vanilinio cukraus,
  • 1 v. š. viskio,
  • 2/3 puodelio kakavos miltelių,
  • 3 puodeliai miltų,
  • 1/2 a. š. druskos,
  • 1/2 a. š. kepimo miltelių.

Gaminimas:

1. Dubenyje išsukite sviestą ir cukrų iki purumo.

2. Įplakite kiaušinius ir kakavą. Kavą, vanilinį cukrų ir viskį sumaišykite ir maišykite kol kava ištirps. Tuomet įplakite į sviesto masę.

3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Dėkite po šiek tiek miltų į masę ir maišykite. Galiausiai sudėkite viską ir užbaikite tešlą minkyti rankomis. 

4. Paruoštą tešlą įsukite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve valandai.

5. Atšalusią tešlą plonai iškočiokite ant miltuoto paviršiaus. Išspauskite jūsų norimos formos sausainius ir dėkite ant kepimo popieriumi padengtos skardos.

6. Kepkite 180 ‘C, 8 min. Atvėsinkite ant grotelių. 

Pastabos:

  • Sausainius galite kočioti tokio storio, kokio norite, tik nuo to priklausys kepimo laikas – nuo 8 iki 11 min. 
  • Tokie sausainiai būtų labai šauni dovana, ypač vieną kraštą padengus baltuoju šokoladu ar mėgstamu glajumi.

sausainiai

——————————————————————————————————————————————————————————

P A S T A su meile / pasidaryk pats

Pasta mano virtuvėje apsilanko gana dažnai dėl dviejų priežasčių. Visų pirma tai greitas pagaminamas produktas, visų antra yra begalės padažų ir jų variacijų, kuriuos esu išbandžiusi ir kuriuos dar būtina išbandyti. Iki šio karto, niekada nebuvau gaminusi šviežių, naminių makaronų, vis sakydavau, kad tam reikia specialios mašinėlės. Bet vis gi, apsvarsčiusi tai, kad daugelis Italijos moterų tai darydavo ir daro rankomis, be ypatingos techninės pagalbos, supratau, kad viskas yra įveikiama. 

Tikrai visi ar bent didžioji dauguma žino, jog pasta patiekalai priklauso tradicinei Italijos virtuvei. Lietuvoje, manau, dalis makaronų priskiriama studentiškai buičiai, kurioje vyrauja pigūs ir tikrai nekokybiški prekiniai ženklai. Kita dalis perkantiems geresnius ir žinančius, kad gerai pasta nebūtina pilti aliejaus į vandenį. Ir trečioji dalis priklauso tiems, kurie žino, jog pasta gali būti šviežia, žino pesto ir bolognese pavadinimus bei bent kelis pastos formų pavadinimus. Žinoma, tai grubus skirstymas mano subjektyvia nuomone. 

Lietuviškoje virtuvėje galima rasti nemažai patiekalų, kurie atkeliavę nuo viduramžių jūros regiono, tarp jų ir Italijos motyvų. Pavyzdžiui šaltibarščiai kildinami iš Balkanų pusiasalio, kad ir kaip tai atrodytų neįtikėtina. Tad geriau pasižvalge po mūsų senolių gamintus patiekalus galima rasti panašumų į pasta. Vienas iš jų lazankos, iš vandens ir miltų pagaminti plokšti rombai, kurie verdami vandenyje ir dažniausiai vėliau gardinami spirgučių padažu. Tikriausiai būtų galima plačiau diskutuoti ir apie šiškas/briedžiukus bei įvairius virtinukus.

Paprastų paprasčiausia pasta gaminama iš miltų ir vandens arba iš miltų ir kiaušinių. Vanduo dažniausiai naudojamas džiovintai pastai, o tuo tarpų kiaušiniai šviežiai. Žinoma, tešlos variacijų yra įvairiausių: su alyvuogių aliejumi, skirtingais miltais, manais, pomidorų milteliais, žolelėmis ir t.t. Tačiau daugiau nei tešlos variacijų yra jos formų. 310 – tiek skirtingų dydžių ir figūrų yra išskiriama pastai bei užfiksuoti 1300 skirtingi vardai skirtingoms rūšims vadinti. Pavadinimų daugiau nei formų dėl to, kad viena ir ta pati pasta skirtinguose Italijos regionuose gali turėti skirtingus pavadinimus. 

Iš pastos gaminami tiek saldūs, tiek pagrindiniai patiekalai. Tikriausiai daugelis turi kokį nors savo firminį padažą pagardinti lėkštei makaronų. 

Tenoriu dar pridurti, jog ši naminė pasta, tai pati geriausia kada nors mano ragauta pasta. Rimtai. Dar ir kiaušiniai kaimiški, kurių tryniai ryškesni ir sodresni nei pirktiniai.

Visą procesą nurodžiau žingsnis po žingsnio. Nėra ko baimintis, viskas paprasta ir rankomis sutvarkoma. Siūlyčiau iškočiotus lakštus panaudoti lazanijai, pamatytumėte į kokį aukštesnį lygį ji pakylą su namuose ruošta tešla.

pastaRANKŲ DARBO PASTA

4 išalkusiems asmenims:

  • 400 g miltų,
  • 4 dideli kiaušiniai,
  • žiupsnelis druskos.

Gaminimas:

1. Ant švaraus stalviršio supilkite miltus ir suformuokite jų viduryje kraterį/skylę.

2. Į paruoštą kraterį įmuškite kiaušinius, suberkite druską.

3. Šakute viduryje sumaišykite kiaušinius ir iš lėto įmaišykite miltus.

4. Galiausiai imkite tešlą minkyti rankomis. Iš pradžių gali atrodyti, jog neįmanoma užduotis, tačiau patikėkit, viskas išminkoma. Tešlai tapus vientisu gumulu, minkykite dar kelias minutes, kol tešla taps elastinga ir vientisa. Jei jūsų kiaušiniai šiek tiek mažesni, jums gali prireikti šaukštu kitu miltų mažiau. Tad stebėkite ir jauskite tešlą. Išminkytą tešlą susukite į maistinę plėvelę ir palikite pailsėti kambario temperatūroje 1 val.

5. Kadangi visą tešlos gabalą iškočioti reiktų daug jėgos, vietos ir ilgo kočėlo, supjaustykite jį į šešias lygias dalis. 

6. Kiekvieną jų ant miltuoto paviršiaus gerai iškočiokite. Stenkitės tai atlikti kuo ploniau. 

7. Iškočiotą lakštą gausiai apibarstykite miltais ir susukite.

8. Supjaustykite norimo storio juostelėmis.

9. Viską pakratykite pirštais ir štai, turite paruoštą šviežią pastą.

Virkite pasūdytame vandenyje porą minučių. Sunaudokite per porą dienų. 

pasta

pasta

pasta

pasta

pasta

pasta

pasta

pasta

pasta

Tokią basic tešlą, galite pamėginti gardinti maltais pipirais, šafranu, pomidorų milteliais, česnaku. Esu mačiusi kuomet kočiojant įspaudžiami žolelių lapeliai, kurie suteikia išskirtinumo ir dailumo virtinukams ar pastos lakštams.

Verdant makaronus nenaudokite aliejaus, jie nesulips. Taip pat nepaskandinkite jų per dideliame kiekyje padažo. Kitaip sakant, turi būti makaronai su padažu, o ne padažas su makaronais. Valgant pigią nekokybišką pastą norisi ją paskandinti prieduose, kaip ir picą pomidorų padaže, bet patikėkite, geriems dalykams nereikia maskuotės, tereikia lygiavertės kompozicijos lėkštėje.

pasta

—————————————————————————————————————————————-

Trapūs pyragaičiai su figų džemu


pyragaičiai

Ar pastebėjote kaip rudeniop pagyvėja ir nauji vėjai atsklendžia pas tinklaraštininkus? Iš vieno įrašo per porą savaičių išauga net keli, iškyla ne receptai iš archyvo, o neseniai ar ką tik paruošti skanėstai. Prasideda kalbos apie šiltus chalatus, arbatas ir saldesnį, sotesnį maistą. Ar net žiemos švenčių laukimą. Rudenį atrodo, jog turi daugiau laiko gaminti ir neskubėti. Nors mes visada galime neskubėti, tik galvos užsiprogramavusios neteisingai, bet čia jau kita ilga tema. Per dažnai siekiam tikslo, nesimėgaudami procesu.

Pastarasis mano savaitgalis buvo našus virtuvės kampe. Net sakyčiau vienas produktyviausių per pastarąjį laiką: tradicinis čili troškinys, putino uogos su medumi imunitetui sutvirtinti, pyragaičiai su figų džemu, kava ir šokoladu kvepiantys sausainiai ir dar rankų darbo pasta, kuri laukia šiandienos vakarienės su pesto ir džiovintų pomidorų padažu. Dar pridursiu, jog teko pasidžiaugti sesers naminiais kavos ledais ir prieskoniniu obuoliu kompotu. Turbūt nesunku įsivaizduoti, jog virtuvėje nuolatos kažkas virė, maišė, kunkuliavo, plakė, tepė ir kepė. 

Šie pyragaičiai anglų kalboje vadinami hand pies. Tai kepiniai telpantis į ranką, kurių nereikia pjaustyti kaip tradicinio pyragų, kadangi vienas vienetas atitinka vieną porciją. Jie dažniausiai gaminami iš trapios sviestinės tešlos, o įdaras gali būti tiek saldus (su uogomis, vaisiais, džemu), tiek nesaldus (su daržovėmis, mėsa, grybais). Rudens  sezono metu būtų super juos kepti su moliūgais ar obuoliais, tik šį kart man po ranką buvo figų džemas.

TRAPŪS PYRAGAIČIAI SU FIGŲ DŽEMU

Tešlos receptas: The Italian Dish

9 pyragaičiai
Tešlai:

puodelis 250 ml

  • 2 puodeliai miltų,
  • 4 a. š. cukraus,
  • 160 g sviesto,
  • 1/4 puodelio šalto vandens.

Įdarui:

  • 125 g kreminio sūrio (Philadelphia),
  • 4 a. š. rudojo cukraus,
  • 1/2 citrinos nutarkuotos žievelės,
  • figų džemo.

Aptepimui:

  • 1 kiaušinis,
  • 1 v. š. vandens,
  • rudojo cukraus.

Gaminimas:

1. Tešlai cukrų su miltais išsukite virtuviniame kombaine. Sudėkite pusę šalto supjaustyto sviesto, išsukite. Sudėkite likusį sviestą ir dar kartą išsukite. Masė bus panaši į trupinius. 

2. Pilant iš lėto vandenį į virtuvinį kombainą, sukite masę, kol viskas sušoks į vientisą tešlos gumulą. Tešlą įsukite į maistinė plėvelę ir palikite šaldytuve valandai.

3. Įdarui kreminį sūrį sumaišykite su cukrumi ir tarkuota citrinos žievele. Jei norite, cukrų galite keisti pora šaukštelių medaus. 

4. Aptepimui stiklinėje ar nedideliame dubenėlyje išplakite kiaušinį su vandeniu.

5. Atšalusią tešlą padalinkite į dvi dalis ir iškočiokite tarp kepimo popieriaus lakštų (tam kad neliptų prie paviršiaus ir kočėlo). Jei matote, kad tešla lipni, galite popierių šiek tiek pabarstyti miltais. Iš iškočiotos tešlos turėtų gautis 18 vienodų apskritimų. Pusei jų peiliu centre įpjaukite  X formą (taip kaip matyti nuotraukose).

6. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos sudėliokite 9 apskritimus. Jų viduryje dėkite šaukštelį kreminio sūrio ir puse šaukštelio figų džemo. Tuomet tešlos kraštelius patepkite kiaušinio plakiniu ir uždėkite ant viršaus kitą tešlos apskritimą, kurios centre įpjauta X forma. Kraštelius šiek tiek paspauskite. 

7. Viršų aptepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Kepkite 180′C, 20 min. Kepiau pirmas 5 min. kaitinant apačia ir viršų, kitas 15 min., su karšto oro funkcija (ventiliatoriumi). Iškepusius atvėsinkite ant grotelių. 

Pastabos:

  • Įdarui galite rinktis bet kokį jūsų mėgstamą tirštą džemą. Skistas gali išbėgti ir tuomet gali tekti nusivilti. 
  • Taip pat įdarui galite naudoti šviežias uogas ar obuolius. 
  • Gaminant nesupilkite viso vandens iš kart, stebėkite tešlą. Gali būti, jog jums užteks ir šiek tiek mažesnio kiekio vandens arba prireiks pora šaukštų daugiau.
  • Su tešla galite improvizuoti ir ją gardinti įvairias prieskoniais, viršų barstyti ne tik cukrumi, bet ir aguonomis, maltais riešutais ar kitais mėgstamais skoniais. 

———————————————————————————————————————————————————

Moliūgų uogienė su prieskoniai

Labai laukiau rudens, kaip kavos pertraukos, naujo daikto ar išsikraustymo į miestą prieš kelis metus. Nes jei kas manęs paklausia, kokia buvo mano vasara, man nesiverčia liežuvis kažką pasakyti. Veikiau, buvau, daug gamtos, draugų, vakarinių maudynių upėje, žiogų, pirčių, knygų. Kad ir kaip, atrodė, kad viskas krenta iš rankų ir pirmą kartą gyvenimą susidūriau su neliūdimais, kurie užkrito viena po kito. Niekaip neradau darbo, neradau pagrindinės veiklos, pašlijo santykiai, neradau sau vietos, nusivyliau, negavau kelionės, nesupratau ką darau ne taip, pakirto pasitikėjimą savimi. Žodžiu, skylė. Ir lauktai ar nelauktai, viskas ėmė spręstis ir gulti į savas vietas. Gal ir ne taip greitai, kaip galėtų, bet sako: neskubėk ir būsi pirmas.

Pastebėjau, kad ir gaminti nėra įkvėpimo be teigiamų minčių ir meilės. Iš lėto pasimiršo ir įvairūs ritualai: pyragai namuose šeštadienio popietėmis, sekmadienio eksperimentiniai pietūs, blynų rytai bute draugams, sausainiai iš namų orkaitės į draugų rankas, arbatos pertraukėlės. Dingo prieskoniais kvepiantys pietūs, šokoladiniai desertai, naujų receptų bandymai. Žingsnis po žingsnio mano virtuvę užėmė taisyklė – paprastai ir greitai. Arba pomidorai ir makaronai. Įsivyravo tiesioginė priklausomybė nuo mano nuotaikos ir patiekalo lėkštėje. Kadangi pomidorų sezonas baigiasi, reikia imtis naujo požiūrio ir veiksmų: viriau moliūgų uogienę, gaminau pietus sau ir žmogui, skrudinu duona ir kepu kiaušinius pusryčiams, renku naujus receptus į eilę ir vėl imu kvaršint galvą, kaip gaila, kad mieste neturiu geros orkaitės. Ir pagalvoju, jei galiu gaminti ir valgyti, viskas jau daug geriau.

Turiu labai daug laiko jums užimsiančios pertraukos sąrašą. Ne dėl pačio sąrašo ilgumo, o dėl didelio skaičiaus vaizdinės medžiagos (mat daug dokumentikos sužiūriu).

Žako Fresko paskaita koledže, apie tai mūsų visuomenę, pasaulio suvokimą ir kad viskas slypi mūsų mąstyme. Jo paklausius, galbūt trasite naujas akis matyti visa, kas supa.  

Pabuvus ir šiek tiek pabendravus su Taste Map porele man kilo didelis noras įsigilinti į kavą – iš kur, kaip, kiek. Atradau puikią trijų dalių dokumentiką: 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis.

Vice kanalas dažnai pasiūlo kabinančios dokumentikos. Šį kartą apie interneto herojus katinus – Lil Bub & Frienz.

Video apie žmogų gyvenanti Aliaskos gilumoje. Nedaug civilizacijos, medžioklė ir trobelė.

Filmai: The woman, Silver Linings Playbook, Django Unchained, Passion Movie, The Rum Diary.

Keli vyrukai rengia įdomius žygius ir pramogas, tiek kompanijoms, tiek vaikų stovykloms – Rimti Žygiai.

Atlikėjas ir vokalas – Tom Waits.

Vilnos gaminių parduotuvėlė “Nešalta“.

Puslapis apie kūrybiškumą, kūrybą ir visa kita, kas su tuo susiję – Creativity Post.

Žodžiai:
“Those who criticize our generation forget who raised it”

Naujas paaugęs “Debesų” numeris (jau du metai žurnalui!)

Kelionių tinklaraštis Entouriste.

Vimeo vaizdai: Lubna Chowdhary // Artist Profile, The Innovation of Loneliness, Petit Bus Rouge Trailer.

————————————————————————————————————————–

MOLIŪGŲ UOGIENĖ

Šešiems 1/2 l stiklainiams:

3 kg 200 g nulupto moliūgo,
1 kg 700 g cukraus,
3 didelių mandarinų sultys,
1 a. š. cinamono,
1 a. š. imbiero,
3/4 a. š. maltų gvazdikėlių.

Gaminimas:

  1. Moliūgus supjaustyti nedideliais kubeliais, sudėti į skardą ir kepti 190 ‘C maždaug 20 min., kol moliūgai suminkštės. 

     2. Iškepusius moliūgus sudėti į puodą, suberti cukrų ir užvirti.

  3. Į užvirusią masę supilti sultis ir suberti visus prieskonius. Virti atidengus, tam, kad sutirštėtų, maždaug 1 val. Jei manote, kad uogienė dar per skysta, pavirkite šiek tiek ilgiau.

      4. Supilstykite uogienę į sterilius stiklainius. 

Pastabos:

Dėkite prieskonių tiek ir tokių, kuriuos mėgstate. 
Galite naudoti apelsinų ar citrinų sultis bei jų žieveles.

——————————————————————————————————————————————————

Moliūgų duonelė su alyvuogių aliejumi ir medumi

Pagalvojus apie moliūgus, mintys nusikelia už Atlanto. Ir ne veltui. Moliūgai buvo vienas iš maisto produktų, naudojamų vietos amerikiečių – indėnų, o vėliau puikus atradimas piligrimams. Dabar ši daržovė dažnai siejama su amerikietiška virtuve, kurioje moliūgas naudojamas tiek saldiems, tiek rimtesniems patiekalams, nuo saldainių ir pyragų iki sriubų ir pagrindinių patiekalų, kaip lazanija ir troškiniai. Moliūgų pyragas užima tradicinio gardėsio vietą Padėkos Dienos metu, o išskaptuotos galvos ir žibintai primena Helouvyno šventes. Amerikoje moliūgai netgi turi savo festivalius, kuomet ūkininkai tarpusavyje varžosi kieno moliūgas didžiausias ir sunkiausias. Pavyzdžiui, praeitais metais vykusiame festivalyje “GREAT PUMPKIN FESTIVAL  and WEIGH-OFF“, kuris vyko Tenesio valstijoje, pirmos vietos laimėtojas Jimmy turėjo moliūgą, kurio svoris buvo tikrai įspūdingas – 298,8 kg. Lietuvoje užauginto šio oranžinio džiaugsmo rekordinis svoris – 158 kg. 

Mūsų šalyje auginamos ankstyvosios moliūgų veislės. Tiesą sakant, jie man nesisieja su lietuviška virtuve ir nors dažname darže galima sutikti vieną kitą apskritą oranžinį kamuolį, niekada nežinau ką iš jų kas gamina. Džemus? Sriubas? Ar augina, tik kad augina? Turbūt kyla tokios mintys, kadangi vaikystėje neteko dažnai su juo susidurti. Kadangi šiemet darže užderėjo jų ne vienas ir ne du, reikia imtis veiksmų ir padaryti gerų dalykų iš jo. Netgi sakyčiau atrasti šią daržovę. Pirmas šių metų kepinys, tai moliūgų duonelė, kurios paruošimo principas man primena bananų duonelę, kuomet naudojama trinta tyrė, suteikianti drėgmės. Šis kepinys taip pat kilęs iš Amerikos, kaip ir daugelis kitų moliūgų patiekalų.

moliūgų duonelė

Duonelė drėgna ir kvapni, viršutinė luobelė traški, o vidus minkštas. Neprašoviau pro šalį pasirinkusi receptą. 

MOLIŪGŲ DUONELĖ SU ALYVUOGIŲ ALIEJUMI IR MEDUMI

Receptas: The Flour Sack

1 standartinės kekso forma:
1 puodelis – 250 ml

  • 1/2 puodelio (125 ml) avižinių miltų,
  • 1 1/4 puodelio kvietinių miltų,
  • 1 a. š. kepimo miltelių,
  • 1/2 a. š. sodos,
  • 3/4 a. š. druskos,
  • 1 a. š. cinamono,
  • 2 a. š. malto muskato,
  • 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių,
  • 1/4 a. š. malto imbiero,
  • 1 1/4 puodelio moliūgų tyrės,
  • 1/2 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus,
  • 1/2 puodelio skysto medaus,
  • 2 kiaušiniai,
  • moliūgų sėklos, avižiniai dribsniai, rudasis cukrus (apibarstymui).

Gaminimas:

1. Pasiruoškite moliūgų tyrę. Nuplaukite ir perpjaukite moliūgą pusiau, išimkite sėklas. Supjaustykite jį skiltelėmis, nulupkite žievę. Man prireikė ketvirtadienio vidutinio moliūgo.

2. Minkštimą supjaustykite nedideliais kvadratėliais.

3. Sutrinkite viską virtuviniame kombaine arba elektriniu trintuvu iki vientisos masės. Pamatuokite kiek gavosi ir jei trūksta – sutrinkite dar šiek tiek minkštimo.

4. Viename dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius. Kitame iki vientisos masės išplakite moliūgų tyrę, alyvuogių aliejų, medų ir kiaušinius.

5. Suberkite miltus į skystąjį plakinį ir elektriniu plaktuvu lėtai išplakite iki vientisos masės. Darykite tai trumpai, vos keletą sekundžių, tik kol miltai bus visiškai įsimaišę.

6. Skardą išklokite kepimo popieriumi, supilkite tešlą.

7. Viršų apibarstykite moliūgų sėklomis, avižiniais dribsniais ir ruduoju cukrumi (naudojau fariną).

8. Kepkite 180′C 45 – 60 min. Po 45 min. patikrinkite mediniu smeigtuku ar duonelė jau iškepusi, jei ne, toliau palikite kepti. Man prireikė dar 15 min., po patikrinimo. Iškepusią atvėsinkite ant grotelių. Patiekite atvėsusią arba dar šiek tiek šiltą. 

moliūgų duonelė

Pastabos:

  • Avižinius miltus galite mėginti pakeisti ruginiais miltais.
  • Tešlą galite papildomai pagardinti sėklomis, riešutais, šokolado gabalėliais ar papildomu vienu kitu šaukšteliu prieskonių.

moliūgų duonelė——————————————————————————————————————-

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 47 pasekėjų