10 skirtingų kavų – 10 skirtingų skonių | Cupping

taste map

Mano ir kavos draugystė prasidėjo vos prieš porą metų. Niekad anksčiau jos daug negėriau ir nesigėrėjau, o ir nieko nuostabaus, kai geriausia ką turėdavai, tai Paulig. Buvau žalios arbatos gerbėja, o rytais gerti kavą buvo gan neįprasta – atrodė, jog jos sunkesnis svoris neatgaivina taip, kaip arbata. Ir dar dabar manau, jog yra tame tiesos, tačiau rytas be kavos, rytas be proceso, jau ne rytas. Kartais jei nėra kavos – atrodo, jog nėra ryto.

Šis gėrimas dienotvarkėje atsidaro prieš dvejus metus, kai buvome Amerikoje. Žinoma, kava ten tokia, kokios galima prisižiūrėti holivudiškuose filmuose – daug, už centus ir nemokamai papildoma. Visiška pigi amerikano. Bet dirbant ryte vien kavos kvapas pažadindavo, o vėliau keliaujant kava ir pusryčiai buvo, kaip geriausias dienos metas, kuomet atsipūsdavom prieš ilgą ir nuotykių kupiną dieną. Buvo ten ir ganėtinai geros kavos – nedidelė kavos manufaktūra miestelyje, kuriame gyvenome, ir, žinoma, Sturbucks.

Grįžus ėmiau dažniau gerti kavą. Vėliau nepastebimai tai peraugo į kasdienį vartojimą. Mėgindavau ieškoti kažko gero ir padoraus parduotuvių lentynose, kažko, kas nebūtų per kartu – nes daugiau kavos skonių ir nežinojau. Karti arba ne, rūgšti arba ne, susirauki arba ne. As simple as that. Ir net atrodė keista, kad toks gėrimas, kuris iš esmės neatrodė pats skaniausias, gali būti taip užvaldęs visą pasaulį.

Vėliau pasitaikė galimybė išbandyti ir paragauti šviežio skrudinimo kavos. Pirmas kartas, kuomet pajaučiau tikrą kavos kvapą, kuris turi kiek kitokį prieskonį nei parduotuvių kava, buvo prieš daugiau mažiau metus – Taste Map manufaktūroje. Tiksliai nė nepamenu kokias kavas ragavome, tačiau ragaujant keletą skirtingų kavų – atradau keletą skirtingų kvapų, o jas užplikius dar ir keletą skirtingų skonių. Manyčiau, tai buvo diena, kuomet pasikeitė mano kavos poreikiai, skoniai ir supratimas – kad kava turi istoriją. Peržiūrėjau tuomet beveik visą dokumentiką apie kavą, kurią radau internete ir pradėjau vertinti tai kitu kampu. Ir iš tiesų, kol neparagauji ir nesudalyvauji degustacijoje, mažai gali suprasti apie tai, ką rašau. Nes juk kava yra tik kava. Bet pasirodo ne tik. Tai ir mėlynių, bananų, bergamočių, cinamono, žalių pomidorų, citrusų ir kiti aromatai.

2

Šį kartą Taste Map vyko afrikietiškų kavų degustacija – ragavome apie 10 skirtingų kavų bei tris atsivežtas iš manufaktūros Lenkijoje. Jei nežinote, kas yra Taste Map – tai kavos manufaktūra, kuri priklauso labai smagiai porai, be galo mylinčiai tai ką daro – Domui ir Ievai. Jie importuoja žaliavą, patys skrudina, ruošia ir parduoda. Norite skanios kavos – kreipkitės į juos. Šiuo metu jie turi virš 20 skirtingų rūšių – virš 20 skirtingų skonių. Tad kurį laiką galėsite tik bandyti, ragauti ir ieškoti savo skonio, savo aromato toms kavos ceremonijoms, kurios suteikia startą dienai.

3

Kavos degustacija vyksta štai taip:

Visų pirma į stiklines supilama šviežia, ką tik malta kava. Ji pauostoma, ieškoma atpažįstamų aromatų ir galimai išsirenkamas favoritas.

Tuomet kava užplikoma neverdančių, maždaug 95′C vandeniu. Tai, jog kavą reikia plikyti verdančiu vandeniu yra mitas, kuris iš kavos atima papildomus aromatus. Tad ruošdami kavą ir patys neskubėkite – palaukite kol vanduo nustos burbuliuoti.

1

Užplikyta kava vėl uostoma. Aromatai dažniausiai jau būna pasikeitę – tai, jog kvepėjo sausa, nereiškia, jog taip pat kvepės užplikyta. Vėliau šaukštu, tris kartus braukiant, pralaužiama kavos plutelė, kartu stengiantis įkvėpti atsiskleidžiančius aromatus. Galiausiai šaukštais nuimama viršuje susidariusi puta, kurioje lieka šiek tiek nuosėdų.

DSC_0064

Kai kava būna šiek tiek atvėsusi iki tinkamos ragauti temperatūros (maždaug 70′C), šaukštu semiama ir siurbiama tam, kad kava pasiskirstytų burnoje po visus skonio receptorius.

Ragaudamas atrandi skirtingus skonius – nuo labai švelnių iki rūgštesnių sulčių. Kava gali nustebinti. Tereikia išbandyti.

Ėjimas į degustacijas yra gerai jau vien dėl to, kad sudaroma puiki proga išsirinkti kavą, kurios norėtumėte savo virtuvių lentynose. Šį kartą mūsų favoritė buvo Ethiopia Tcheme, kurią mums sumalė specialiai plikymo būdui.

Su gera kava šeštadienio rytais derinami vasariški ritmai. 

Mini pavlovos su balzamiko braškėmis ir bazilikais

3

Po daugelio kartų receptų vartymo, pirmą kartą išbandžiau pavlovą – morengo pyragaitį, su plakta grietinėle ir uogomis. Variacijų gali būti kokių tik norite – su maskarpone, citrininiu kremu, kreminiu sūriu, džemu, vaisiais, gėlėmis ir t.t. Įdomiausia tai, kas šis pavadinimas suteiktas Rusijos baleto šokėjos Anos Pavlovos garbei, o pačio deserto gimtine laikoma Naujoji Zelandija. Teigiama, kad jis buvo sukurtas 1926 metais, kuomet Ana aplankė šalį pasaulinio turo metu.

Originaliuose receptuose minima, jog į pavlovą dedama krakmolo, tam kad morengas viduje liktų minkštas. Kadangi šio pas mane nėra, turbūt tai pusiau pavlova, arba paprastesnė variacija. Bet aišku tiek – tai tikrai vienas iš tų desertų, kuris paruošiamas nesudėtingai, o kokybiški ir švieži pagardai viską tobulai užbaigia.

4

MINI PAVLOVOS SU BALZAMIKO BRAŠKĖMIS IR BAZILIKAIS

Receptas: Baking a Moment

6 porcijos:

  • 4 kiaušinių baltymai,
  • 200 g cukraus.

Balzamiko braškės:

  • 2 stiklinės ketvirčiais supjaustytų braškių,
  • 1/2 stiklinės cukraus,
  • 2 v. š. balzamiko acto (tikrojo – tiršto kremo),
  • 2 v. š. citrinos sulčių.

Grietinėlė:

  • 250 ml riebios grietinėlės,
  • 1 1/2 vanilinio cukraus su natūralia vanile.

Patiekimui:

  • keletos braškių,
  • baziliko lapelių.

Gaminimas:

1. Kiaušinio baltymus išplakite iki standžių putų. Iš lėto dedant cukrų, plakite iki tirštos ir standžios masės. Plakti reikia tol, kol tarp pirštų patrynus masę, nejaučiami cukraus kristalai.

2. Iš gautos masės, ant kepimo popieriumi išklotos skardos, suformuokite šešis apskritus lizdelius, su duobute viduryje. Ją suformuoti galite šaukšto. Kepkite 120 ‘C 1 val. Baigus kepti vos praverkite orkaitės dureles ir palikite visiškai atvėsti.

3. Supjaustytas braškes, cukrų, balzamiko actą, cukrų ir citrinos sultis sumaišykite puode. Kaitinkite ant ugnies, užvirus – pavirkite 10 min. Nukelkite nuo ugnies ir palikite visiškai atvėsti.

4. Grietinėle išplakite iki standumo su vaniliniu cukrumi.

5. Surinkimas – morengą įdėkite į lėkštę, ant jo dėkite kupiną šaukštą plaktos grietinės, suformuokite joje nedidele duobutę. Tuomet įdėkite šaukštelį braškių su balzamiku, supjaustytą šviežią braškę ir baziliko lapelių. Patiekite iš karto.

2

1

 

 

Braškių ir mango salsa

Vasaros savaitgaliai bėga kaip pamišę, o sąrašas “nuveikti per 2014 m.”, palyginti, labai lėtai pildosi. Reiktų arba sulėtinti savaitgalius arba pagreitinti organizuotumą. 

Turėti tokį sąrašą yra labai gerai – visuomet prieš akis gali matyti ir prisiminti tai, kam neužtenka laiko darbo dienos bėgyje. Mūsų variantas buvo toks – vienas punktas mano, kitas jo, vienas mano, kitas jo… Ir tokiame sąraše atsiranda tokie maži dalykai, kaip aplankyti devintą fortą, pabadauti vieną dieną, draugų vakarienė iki didesnių dalykų, kaip dviejų savaičių atostogos, stovyklavimas, dviračiai. Toks to do sąrašas leidžia matyti asmeninius tikslus ir be galo padeda tomis akimirkomis, kai pritrūksti fantazijos – ką čia nuveikus. Tuomet tiesiog bedi pirštu į sąrašą ir išpildai vieną iš punktų. 

Susikuri tarsi asmeninį įsipareigojimą sau ir gali pasverti kiek įdomaus ir smagaus tikrai spėjai nuveikti. Nes vis dėl to darbas žmones ne tik įtraukia, bet ir sugadina. Kartais apsidarau ir matau, kad kai kurie nežino ką daryti su savo laisvu laiku. Dirbti dirbti visai susivinioti. O susitikimai su žmonėmis, su kuriais gali kalbėti tik apie darbą, veda iš kantrybės. Pakalbėkim apie knygą kurią skaitei ar filmą, kurį matei. Neskaitei, nemaitei? Oh well.

3Salsoms nykštys į viršų. Tai vienas iš tų variantų, kai užkandžiai ant stalo (ypač dabar vykstant futbolo čempionatui), gali būti sveiki ir skanūs. Tortilijų traškučiai gal ir nepasižymi pačiu didžiausiu sveikumu, bet tikrai geresni nei bulvių traškučiais su turbo skoniais. 

Salsos ruošiamos iš įvairių daržovių ir vaisių, jas smulkiai sukapojant ir sumaišant su sultimis, pavyzdžiui, laimų. Tai populiarus padažo tipas Meksikoje, kuris naudojamas kaip pagardas šalia traškučių ar kitų patiekalų. Populiariausios salsos pomidorų pagrindu, tačiau jų sudėtis gali būti pati įvairiausia: paprika, kalendra, svogūnai, česnakai, ridikėlių, ananasais, kukurūzais ir net braškėmis. 

Šioje salsoje su braškėmis ir mangais puikiai dera vaisių saldumas, pipirų aštrumas, laimo rūgštis ir žinoma – kalendra (arba petražolė jei pastarosios neturite). O kad dar geriau pajaustumėt dvasią – nepamirškite Coronos su laimu. 

salsa1

BRAŠKIŲ IR MANGO SALSA 

Receptas: Dam Delicious

Vidutinis dubenėlis arba 4 draugams:

  • 1 puodelis smulkiai supjaustytų braškių,
  • 1 puodelis smulkiai supjaustytų mangų,
  • 1/2 puodelio smulkiai supjaustyto raudonojo svogūno,
  • 6 griežinėlių marinuoto jalapeno,
  • 2 v. š. kapotų petražolių,
  • 2 a. š. medaus,
  • 1 žalioji citrina (laimas),
  • pakelio tortilijų traškučių.

Gaminimas:

1. Visus išvardintus produktus sudėkite į dubenį ir gerai išmaišykite. Tai darykite kitame inde nei pateiksite.

2. Patiekite iš karto su sūdytais tortilijų traškučiais.

6

Patarimai:

  • Šio užkandžio nepalikite ilgam stovėti, kadangi braškės praras formą.
  • Jei nerandate kalendros, galite ją pakeisti petražolėmis.
  • Vietoj marinuoto jalapeno rinkitės šviežią, jei tokį turite.
  • Naudokite tik žaliąją citriną, nes ji turi būtiną prieskonį salsai.
  • Šią salsą galite išbandyti ne tik su traškučiais, bet taip pat su grill vištiena.

salsa2

 

 

Feministiniai pusryčiai no.1 | 3 moterys ėjo pusryčių ieškoti

Pusryčiai yra pats maloniausias valgio metas. Dienos startas, kuris pabudina kūną su geros kavos puodeliu, pradžiugina su skaniu sunny side up bei gali suteikti dar daugiau pozityvo su miela širdžiai kompanija ir kalbomis apie visus super reikšmingus ar nereikšmingus gyvenimo įvykius.

Pradėjus dirbti tikriausiai patekau į vieną smagiausių ir sarkastiškiausių kabinetų. O jame ir užgimė feministiniai pusryčiai – kai trys kolegės kiekvieną ketvirtadienį kartu vyksta pusryčiauti ir aptarti svarbiausių naujienų apie vyrus, darbus, vyrus, atostogas, vyrus, maistą, vyrus… manau pagaunat apie ką aš čia. Galiausiai, kai Panoramos Fortas tapo per daug kasdieniškas, nusprendėme, kad kiekvieną kartą aplankysime naują vietą, kurioje gaminami pusryčiai, ir išbandysime jų siūlomą meniu.

Pagrindinė problema su kuria susidūrėme tai, kad vis dėl to Lietuvoje nėra gilių pusryčių tradicijų, tad didelė dalis restoranų ir barų atsidaro tik nuo 11 val. Bet labiau pasidomėjusios iš lėto vis atrandame taškų, kuriuose galime šį bei tą išbandyti. Tad šį kartą 5 pirmos vietos bei mano kolegių V. ir R. vertimai. Jei smalsu ką išbandysim kitą savaitę, prisijunkite Instagram: instagram.com/martalape

Taip pat pastebiu, jog tai visiškas subjektyvus trijų sarkastiškų moterų vertinimas apie teikiamus pusryčius. 

———<>———

“Fortas”
Adresas: Saltoniškių g. 9. PC „Panorama“, Vilnius
Darbo laikas: 10:00 – 22:00
http://www.fortas.eu

V. – 10 už aptarnavimą, 9 – maistas;
R. – 9
Aš – 9

Pirmoji ir nuolat lankoma vieta buvo Panoramoje įsikūręs “Fortas”. Pusryčių lėkštės užtenka pavalgyti, o arbata arba kava patiekiama nemokamai. Dažniausiai valgydavome generoliškus pusryčius: pora keptų kiaušinių, salotos, pomidorai, agurkai, kepti bulvių maltinukai, šoninė ir skrebučiai. Taip pat mėgindavome amerikietiškus pusryčius, su dešrelėmis ir bulvių lazdelėmis, benedikto kiaušinius ir pusryčių sumuštinį su kumpiu. Kolegės favoritas, kuri retai valgo mėsa, buvo virti grikiai su daržovėmis (pagrinde burokėliais). Visi valgiai ganėtinai paprasti ir skanūs. Nėra ką daugiau ir pridurti.

———<>———

“PANK’olis”
Vergių g. 25 C, Vilnius
Darbo laikas: 08:00 – 20:00
http://www.facebook.com/pages/PANKolis

V. – 7
R. – 8
Aš – 7 (kai skanus stalo vanduo, bet nekažka su kava)

Važiavome į “Pank’olį”, nes tikėjomės originalių ir tikrai skanių pusryčių (ar bent įdomių). Tą kart visos užsisakėme visos tą patį – pusryčių sumuštinius su džiovintais pomidorais ir sūriu (vietoj siūlytos fetos pasirinkome mocarelą). Gavome kiekviena po keturis nedidelius sumuštinius su įvardintais produktais ir salotų lapais šalia. Turiu pasakyti, kad tokios porcijoms mums neužteko, o patiems sumuštinukams trūko cinkelio – galbūt pesto? padažo? minkštesnės duonos? Neradome bendro tvirto atsakymo, tačiau to, ko tikėjomės negavome. Pliusas tas, jog stalo vanduo buvo tikrai skanus ir puikiai tiko saulėtą ir karštą dieną.

Kadangi porcijos neužteko nusprendėme išbandyti ir jų siūlomą pyragą. Pyragas buvo geras – karamelinis su varške ir riešutais, tačiau kava buvo iš paprasto aparato, kurią teko pasidaryti pačiam į popierinį puodelį. Kai vieta šiek tiek trendy, tai ir viltys buvo way didesnės dėl kavos.

———<>———

“Soul & Pepper”
Gedimino pr. 9, Vilnius
Darbo laikas: 10:00 – 02:00
http://www.facebook.com/S.n.P.Vilnius

V. – 4
R. – 5 (papildomas balas už aplinką)
Aš – 4

Buvo labai blogai. Esu ten vakarieniavus ir vakarienė buvo tikrai gera, tad viltys į pusryčius buvo taip pat nemažos, tačiau nepaisant vilčių, rezultatas buvo liūdnas. Kolegė užsisakė benedikto kiaušinį su šparagais (šparagas buvo vienas ir tas supjaustytas į keturias dalis), aš ir kita kolegė užsisakiau keptą avokadą su be lukšto virtu kiaušiniu (poached). Visos turėjome tokius pat virtus kiaušinius, kurie buvo tikrai blogai išvirti – baltymas nebuvo pilnai sutrauktas, tad pajudinus ar prapjovus kiaušinį jis subyrėdavo ir būdavo labai šleikščios masės. Įsivaizduojate tą vaizdą, kai baltymas nėra gerai išviręs?. Tai toli gražu nebuvo apetitiška ir visų nuotaikas palaidojo porai valandų. Kai vėliau klausėme padavėjos ar taip turi būti, ji pasiklausė virtuvėje dirbančio asmens ir jo teigimu tai buvo normalu, kadangi naudojama 60′C technologija. Tebūnie tai kažkokia technologija, bet buvo tikrai neskanu ir nepavykę, o vėliau norėjosi viską nuplauti dideliu puodeliu kavos. Ką ir padarėme nuėjusios į Coffee Inn.

Galiausiai net tėčiui paskambinau ir mėginau išsiaiškinti ar egzistuoja kažkoks ale special būdas su tais laipsniai. Tai jis man te pasakė, kad ar valgyčiau ir žalią vištą jei atneštų? Tai gi vai gi. Su pusryčiais buvo liūdna.

Aplinka buvo gera.

———<>———

“Villa Alicante”
Padekaniškių g. 8, Vilnius
Darbo laikas: 09:00 – 22:00
http://www.alicante.lt

V. – 8 (10 už vietą)
R. – 8
Aš – 8

“Villa” Alicante” įsikūrusi dėkingoje vietoje. Visiškai ne Vilniaus centre, o netoli Pilaitės, šalia nedidelio ežero ar tvenkinio. Aplink nėra mašinų gausmo, ošia beržai, šviečia saulė, galima įsikurti terasoje bei gauti pleduką apsisaugoti nuo šiek tiek žvarbaus dienos vėjo. Tas valandos jausmas pusryčiaujant nukėlė į atostogų dvasią. Didžiausias balas už visą tą aplinką ir erdvę.

Maistas visiškai toks, koks būna paprastesniuose viešbučiuose. Keptas kiaušinis su daržovėmis, virtas kiaušinis su daržovėmis, mėsa ir skrebučiu bei sviestu. Tikrai skanios buvo pusryčiu bandelės, kuriuos padėjo užsaldinti širdį. Bendrai kalbant, maistas buvo per paprastas, kaip už -+ 15 lt. Iš tų variantų, kai nėra blogai, bet nėra ir gerai. Neutralu. Tinka užpildyti skrandžiui, bet nepasimėgauti.

Kolegė gerai apibūdino – vieta – 10, maistas – močiutės.

———<>———

101100“Užupio picerija”
Paupio g. 3, Vilnius
Darbo laikas: 08:00 – 22:00
http://www.facebook.com/pages/Užupio-Picerija

V. – 6
R. – 6
Aš – 6

 Visiškas šešetas. Vieta smagi, tačiau omletas su krevetėmis ir brokoliais buvo toli gražu ne pats skaniausias, o išorė sakyčiau kiek per daug apskrudinta, tad neatrodė pats apetitiškiausias. Omleto skonis buvo gan blankus ir visiškai neišskirtinis ar kažkuo ryškesnis, taip pat meniu buvo paminėta, kad šalia patiekiami agurkai, pomidorai, salotas. Žiūrint į tai, kiek jų pateikė, nežinau ar buvo verta juos apskritai minėti. 

Kita kolegė užsisakė lietinius su kumpiu ir sūriu. Jie taip pat nepasižymėjo skanumu bei buvo paskandinti padaže. 

Anksčiau “Užupio picerija” iš kitų skambėdavo, kaip gera vieta pavalgyti, bet dabar tuo be galo abejoju. Vis dėl to už kainą turėtų būti ir sąžininga kokybė.

Kol kas visos ilgimės Forto porcijų ir skonio. Jei turite pasiūlymų, kur Vilniuje teikiami pusryčiai ir juos verta išbandyti – pasidalinkite. 

———<>———

Kol kas niekas nepralenkė mūsų Lazdynų namų burgerių pusryčių. 

 

 

 

Rabarbarų sirupas ir baziliko kokteilis

6

Yra ne vienas produktas, turintis jam puikiai tinkančią porą, kuomet vos iš dviejų produktų, gali turėti šį tą tikrai skanaus. Galbūt tai daugiausia vaikystės skoniai ir patys paprasčiausi ir genialiausi patiekalai, kaip kad: agurkas + medus, žemuogės + pienas, duonas + svietas, virtas kiaušinis + krienai, pomidoras + druska, virtos bulvės + kefyras, kruopos + sviestas ir žinomas – rabarbarai + cukrus. 

Su rabarbarais mano istorija trumpa – šalia namų jie nė velnio neauga ir virtuvę pasiekia tik kai užklysta iš kitų sodų. Daugiausiai juos esu valgiusi pamirkant kotą į cukrų ir vos kelis kartus ragavusi pyragą, kompotą ar kitą patiekalą. Šiuos rabarbarus atsigabenau iš Pauliaus mamos ir panagrinėjus ką gero su jais galima  nuveikti – pasirinkau sirupą. O iš sirupo – kokteilį ir ganėtinai originalų derinį su bazilikais. Du vyrai sakė, kad galėtų tokį gerti ir gerti. Buvo tuomet karštosios dienos, o šis gėrimas ir saldus, ir gaivus, ir labai vasariškai kvepiantis.

Dar iš rabarbarų gaminsiu džemą su rozmarinais, šviežiai itališkai ar prancūziškai duonai pagardinti kartu su rikota. Bet šios savaitės akcija namuose – nevalgyti produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, miltų ir pieno. Tad teks palaukti. O mini savaitiniai/mėnesiniai iššūkiai pagyvina kasdienę rutiną namuose, tenka įvesti naujus įpročius. Pavyzdžiui, vienas sėkmingiausių eksperimentų – kiekvieną vakarą bent po puslapį knygos. Tarsi tarpusavio žaidimas ir komandinė veikla. 

Greit vėl bus šilta, kaitins saulė. Nulakuokit kojų nagus ryškia vasariška spalva, išsitraukite skrybėlaites ir gerkite kokteilius. Nors ir nuo pirmadienio. 

4

RABARBARŲ SIRUPU IR BAZILIKO KOKTEILIS

Sirupui (~ 300 ml):

  • 3 stambūs rabarbarų stiebai,
  • 1 apelsino sultys,
  • 100 ml vandens,
  • stiklinė cukraus.

Kokteiliui (1 stiklinei):

  • 5 v. š. rabarbarų sirupo,
  • taurelė spanguolių trauktinės,
  • keletas kvapių baziliko lapelių,
  • gazuoto mineralinio vandens,
  • rabarbaro stiebas (papuošimui),
  • ledo.

Paruošimas:

1. Sirupui supjaustykite nedideliais gabalėliais rabarbarų stiebus, sudėkite juos į puodą. Supilkite apelsino sultis, vandenį ir cukrų. Viską užvirkite ir kaitinkite kol cukrus pilnai ištirps, rabarbarai suminkštės, o sirupas ims tirštėti (maždaug 20 min.).

2. Kokteiliui paruoškite dailią stiklinę, įdėkite rabarbaro stiebą, atpjautą pagal stiklinės aukštį, supilkite sirupą, trauktinę. Įberkite pusę stiklinės ledo, sudėkite baziliko lapelius ir viską užpilkite mineraliniu vandeniu. 

Patiekite karštą vasaros dieną. Prieš geriant pamaišykite rabarbaro stiebeliu visą gėrimą. Kokteilis labai gaivus ir lengvas. Gal netgi šiek tiek mergaitiškas.

Patarimai:

  • Manieji rabarbarai buvo žaliais kotais, tad sirupas gavosi gelsvos spalvos. Jei turėsite raudonus rabarbarus – sirupas bus gražios tamsiai rožinės spalvos ir suteiks dar daugiau žavesio kokteiliui.
  • Šiam kokteiliui galite paeksperimentuoti ir su kitomis trauktinėmis – pavyzdžiui namine svarainine. 

8

5

7


Atradau Glass Animals kolegės parodymu ir negaliu atsidžiaugti.

Restoranų diena @pavasaris

2

Nuo tada, kai prasidėjo Restoranų dienos iniciatyva Suomijoje, man nuolatos kirbėjo mintis imt ir padaryt – atidaryt savą restoraną. Gal pradžioje trūko drąsos, gal vietos, o gal komandos, kurią užkabintų ši mintis. Restoranų diena buvo pradėta organizuoti 2011 m., ją inicijavo kultūros veikėjas Timo Santala. Ši iniciatyva pelnė ne vieną apdovanojimą, o kiekvieną kartą daugiau nei 30 šalių įkuriama apie 1500 restoranų.

Mintimi, apie dalyvavimą šioje iniciatyvoje, pasidalinau su Asta iš Villa-Alps ir tai tapo realybe. Dalis Debesų komandos narių prikepė, papuošė ir įdėję daug meilės atidarė Pop-Up Keksiukų kioskelį. Siūlėme gan didelį keksiukų meniu: su varške ir šokoladu, su karamele, su citrina, su migdolų miltais, su marcipanu, su morkomis. Saldžiausius puošėm maskarponės kepuraitėmis, vėliavėlėmis, debesėliais ir valgomais drugeliais bei morkytėmis. Turėjome ir nesaldų meniu: su šonine ir kriaušėmis, su kumpiu ir pomidorais, su kopūstais ir cukinija. Smagiausia tai, kad išdalinti daugiau nei 200 keksiukų planavome per 3 valandas, tačiau jau po poros valandų į krepšius krovėm daiktus, nes viskas buvo išragauta ir išvaišinta. 

4

11

12

Daugelis sustojančių buvo su vaikais, dalis atėjo sužinoję apie renginį internete, o viena žavinga ponia jaudinosi, kad nespės ir atėjusi iš kart įsidėjo 16 keksiukų! Buvo tokių, kurie atėjo išgirdę rekomendacijas Pilies gatvėje, ieškojo saldumynų draugėms prie kavos, o dar didesnis malonumas buvo, kai dalis klientų grįžo dar kartą.

01

21

19

Besiruošiant šiai dienai, iškilo keletas klausimų, galbūt jie padės jums besiruošiant įkurti savą restoraną:

1. Ar nebus taikomos kokios nors drausminės priemonės iš VMI, veterinarinės ar pan.? Atsakymas, jog ne. Visa tai yra traktuojama, kaip vienkartinis reprezentuojamas renginys, o maistas, kaip vaišinimas. Žinoma, jūs turite būti ne pelno siekiantys. 

2. Kaip įsirengti vietą? Svarbiausia apgalvoti kur tai darysite – lauke, viduje, užuovėjoj, ant stogo, balkone ar kitoje vietoje. Tuomet apgalvoti dekoracijas, atsižvelgiant į tai ar bus saulėta, ar bus vėjuota, ar užteks šviesos, ar darysite staliukus klientams ar tik maistą išsinešimui. Svarbiausia įdėti šiek tiek meilės ir vietą sukurti unikaliai, pagal jūsų galimybes ir idėjas.

3. Kaip sudaryti meniu? Visų pirma – pagal turimas galimybes. Įrengiant restoraną namuose/viduje galite turėti ir karštus, ir šaltus patiekalus. Mūsų atveju lauke, pasirinkome keksiukus, kadangi tai gražus, gan nesudėtingai transportuojamas valgis, kuriam nereikia papildomo paruošimo prekiavimo vietoje. Stengiamės neapsunkinti savęs.

4. Kokius kiekius pasirinkti? Mūsų patirtis rodo, kad 200 keksiukų gražią saulėtą dieną yra per mažai. Saldesni greičiau išparduodami nei nesaldūs. Tačiau mes prekiavome skverelyje prie Vilniaus Katedros, kur lankosi daug žmonių, praeina turistai. Jei jūs darysite kažkur uždaroje erdvėje, mėginkit abstrakčiai apskaičiuoti, kiek pas jus gali ateiti tikslingai ir kiek užklysti tiesiog iš gatvės.

5. Kaip pranešti kitiems, jog mes čia? Išnaudokite pilnai socialinius tinklus, sukurkit Facebook event, paprašykite žinia apie jūsų restoraną pasidalinti draugus, bendradarbius ir kaimynus. Nuolatos atnaujinkite žinias apie ruošiamą meniu ir kas, kaip bus paruošta. Vis dėl to turite sudominti potencialius lankytojus, kodėl verta ateiti būtent pas jus, o ne praleisti popietės kokioje picerijoje, namie ar tvarkant kitus reikalus. Taip pat veiksmo pradžioje priminkite visais komunikacijos kanalais, jog jūs jau atsidarėte bei praneškit, kai užsidarysit, tam, kad vėliau atėję nesijaustų apgauti.

02

27

Mes be galo džiaugiamės tais laimingais ir besišypsančiais klientams, kurie ragavo mūsų keksiukus ir džiaugėsi nedidele švente kartu. Tikiuosi, kad Restoranų dienos tradicija taps žinoma Lietuvoje, o dalyvių skaičius išsiplės iki tiek, kad bus smalsu visur spėti ir visko paragauti.

9

Restoranų dienoje buvo įkurdintas ir dar vienas restoranas Vilniaus g. “Ledo baras – restoranas”, kurio savininkais buvo “Menai & renginiai”. Visas baras buvo išlietas iš ledo, į kurį buvo įšaldyti įvairūs vaisiai, šalia baro ledo luitas su elektros impulsais grojo Diawara su kolega, buvo prekiauja šviežiai spaustomis sultimis (po 5 lt) bei pateikiama, spėju, su sausu ledu, kuris aplinką pavertė nedideliu šou. Įpylus sulčių imdavo kilti garai, grojo gera muzika, tad praeivių susidomėjimas buvo toks, jog teko pasistengti prasibrauti iki priekio. 

29

28

31

Žinoma, reikia nepamiršti, jog tai darė įmonė, kuri turi lėšų iniciatyvoms ir savireklamai, jūsų restoranas gali būti mažus, jaukus ir snobiškas. Nebūtina įtraukti šou verslo atstovus.

30

Kita RESTORANŲ DIENA vyks rugpjūčio 17 d. Nepraleiskit progos sudalyvauti! Mes taip pat dalyvausim ir būsim. Sekite naujienas.

RESTORANŲ DIENA Vilniuje FB > https://www.facebook.com/RestaurantDayVilnius

RESTORANŲ DIENA Lietuvoje FB > https://www.facebook.com/restaurantdaylithuania?ref=br_tf

RESTORANŲ DIENOS internetinis puslapis > http://www.restaurantday.org/en

 

Pietų pertrauka #5

Mano pietų pertraukos tradicija taip ir išnyko su reikalais ir kitais suaugusio gyvenimo minusais/privalumais. Bet geriems dalykams reikia grįžti. Pati mėgstu kitų rekomendacijas – kartais nespėju visko pamatyti ir sužinoti, o draugų užrodytos naujienos kartais leidžia nepraleisti geriausių renginių aplink. Dalinuosi pastarojo meto dalykėliais: filmais, knygomis, idėjomis ir kitais nedideliais kasdieniais džiaugsmais.

  1. Labai geri filmai, labai būtina juos pamatyti: The Wolf of Wall Street (DiCaprio yra gėris), Dallas Buyers Club, American Hustle, August: Osage County, The Great Beauty, Despicable Me 2.
  2. Eilėje laukia du filmai apie vyną ir maistą: Red Obsession ir Le Chef.
  3. Naujai atrasti kulinariniai ir gyvenimo būdo tinklaraščiai: Modern Wifestyle, Love and Lemons, London Fridge, Half Baked Harvest, Hummingbird High.
  4. Kulinarinės knygos – dovanos sau: David Lebovitz “My Paris Kitchen: Recipes and Stories” ir Miche Bacher “Cooking with Flowers“.
  5. Virtuvės eksperimentams: pienių limonadas, šokoladinis origamis, cukruotos valgomos gėlės papuošimams.
  6. Įdomiausiai Lietuvoje gyvenantis šuo Morka, kuris lankosi mano darbe.
  7. Sportas, sportas ir sportas. Lankau kūno dizainą + šiek tiek bėgiojimo. Mažinu cukraus ir saldumynų. Turiu pasakyt, kad sportas yra geriausias vaistas nuo vakarinės apatijos, kuomet atrodo, jog nori veikti – nieko ir neturi jėgų kažką organizuoti. Sportas turėtų būti privalomas.
  8. Nijolės Oželytės mintys apie tai ko reikia, kad jaustumėtės laimingi šioje šalyje.
  9. Geros muzikos dozė.
  10. Spintoje račiau vietos šiems: suknelė #1, suknelė #2, sandalai, megztukas, šortai, kuprinė.
  11. Išbandyta ir patiko – Wilkės muilai, alyvuogių aliejai iš “Itališko Skonio Gurmanų”.
  12. Vienas geresnių reklaminių klipų, skirtu Europos Parlamento rinkimams gegužės 22 – 25 dienomis. Su labai geru muzikiniu takeliu.
  13. Faktas – 21 % Lietuvių teigia, kad pirkdami produktus skaito etiketes.
  14. Šiuo metu skaitoma knyga Juodoji gulbė. Ji visiškai nesisieja su Natalie Portman ir Oskarais, o autorius Nassim Nicholas Taleb nagrinėja idėją, jog mes pervertiname tai ką žinome, dėl to neįvertiname savo nežinojimo ir jo įtakos aplinkai. Dėl šios priežasties nepasitvirtina ateities prognozės bei vyksta nenuspėjami ir neprognozuoti įvykiai – juodosios gulbės. Jei jums patinka į viską žvelgti šiek tiek filosofiniu kampu – pavartykit – užsikabinsit.
  15. Vice dokumentika: apie Šiaurės Korėjos stovyklas Sibire. Geru stiliumi apie rimtus dalykus.

Panna cotta su šeivamedžio žiedų sirupu ir raudonomis uogomis

Dar neseniai jaučiau pavasario šauklius, o jau vasaros šaukliai į duris beldžia. Žaliuojantys medžiai, raktažolės, pienės ir saulutės, nubudusios bitės, varnėnai medžiuose ir basos kojos pievoje. O tuomet popiečio snaudulys dviese po žydru dangumi turi savo magijos. Tiesa? 

Šeivamedžiai – gražiai žydintys, gan dideli ir vešlūs krūmai, sunokinantys valgomas uogas, kurias galima naudoti kepiniams, džemams ir kad gražiau būtų. Patys žiedai balti ar gelsvi, primenantis šermukšnio tipo kekes – tarsi skėčius. Patys krūmai auga laukinėje gamtoje, tad galbūt šalia jūsų namų, pamiškėje jie kur nors įsikūrę. Žinoma, jų galite atrasti ir parkuose, kaip dekoratyvinius augalus. Tiek žiedus, tiek uogas galima džiovinti, o jie turi ne vieną vaistinę savybę.

Į šeivamedžio žiedų sirupą parduotuvėje žiūrėjau gan ilgai, nuo to karto, kai ruošiant “Debesų” numeriui kokteilių vakarėlio reportažą, paragavau jo su šampanu. Man jis pasirodė kažkoks neatrastas, malonios gelsvos spalvos ir naujo skonio produktas, kuris labai tiktų pusryčių blynams ir vafliams. Arba vėlgi – savaitgalio šampano taurei, kai draugės susitinka apšnekėti gyvenimo aktualijų iš naujo ir iš naujo. 

Pradžioje maniau, jog vis dėl to taip retai naudoju sirupus, jog nerasiu kur jo išnaudoti, o galiausiai jis pavirs į cukraus gabalą ir jokio grožio stovėdamas ant lentynos nebeturės. Bet artėjat Velykoms reikėjo pasukti galvą ką pagaminti desertui. Kadangi laikas pastaruoju metu išgaravęs, rinkausi viena lengvesnių kelių – panna cotta. O ir oras – saulėtas it vasarą – buvo palankus šiam desertui. 

Patį sirupą pirkau “Majuose”. Visai geras pasiūlymas atrodė, dosnus kiekis už 6 ar 7 litus, o sudėtis taip pat nebuvo cheminė ar su kvapiosiomis medžiagomis, kurios nė iš tolo neprimena tikrų skonių. Tačiau jame buvo citrinos rūgšties, tad jei tokį naudosite ir savam desertui, nepilkite jo į karštą grietinėlę, nes ją sutrauks ir bus per vėlų kažką pakeisti. Teks kėblint naujos grietinėlės.

Galiausiai kai panna cotta jau buvo šaldytuve, aš užsidegiau, jog šeivamedžio mums būtinai reikia ir šalia namų. Visų pirma žiedai gražūs, nors ir kvapas labai specifinis (kai kuriems jis nemalonus), uogos džemams tinka, o ir bitėms labai į naudą. Tad per šventes parsivežiau jį visai iš kito krašto – Biržų. Tikiu, kad jis jau pasodintas ir kad kitais metais galėsiu skinti pirmus žiedus ir virti namų sirupą savo virtuvėj.

PANNA COTTA SU ŠEIVAMEDŽIO SIRUPU

6 – 8 porcijos (priklausomai nuo stiklinių):

  • 250 ml grietinėlės,
  • 500 ml pieno,
  • 2 a. š. vanilinio cukraus su natūralia vanile arba 1 a. š. vanilės esencijos,
  • 3 v. š. stambios želatinos,
  • pusės stiklinės šeivamedžių žiedų sirupo.

Uogų sluoksnis:

  • stiklinė trintų raudonų uogų su cukrumi,
  • 2 v. š. šeivamedžio žiedų sirupo,
  • 1 a. š. želatinos.

Gaminimas:

1. Želatiną pamerkite į šaltą vandenį, kad išbrinktų.

2. Grietinėle pakaitinkite ant ugnies su vanile, kol taps šilta. Palikite atvėsti.

3. Į atvėsusią grietinėlę supilkite pieną ir sirupą. Gerai išmaišykite.

4. Ištirpdykite želatiną ant ugnies arba mikrobangų krosnelėje ir greitai maišant šluotele įmaišykite į grietinėlės masę.

5. Supilstykite viską į norimas stiklines ir padėkite į šaldytuvą sustingti.

6. Uogoms skirtą želatiną taip pat palikite išbrinkti šaltame vandeny. 

7. Uogas sumaišykite su sirupu, greitai maišant supilkite ištirpdytą želatiną.

8. Viską užpilkite ant sustingusio grietinėlės sluoksnio ir dar kartą palikite sustingti. 

9. Patiekite papuošus uogomis ar gėlėmis.

 Valgykit lėtai, mėgaukitės lėtai ir klausykit geros muzikos.

——————————————————————————————————————

 

Apelsininė panna cotta su mėlynėmis

Neseniai persikraustėm. Iš vieno Vilniaus krašto teko viską persivežti ir perkraustyti į kitą kraštą. Jei ankščiau mačiau televizijos bokštą kairėje, dabar matau dešinėje, autobusai važiuoja nežinomais maršrutais, o pirmos mintys buvo, kur aš papuoliau, po velniais. O gi tiesiai į Lazdynus. 

Pirmoms mintims nusėdus ir pagaliau užgesinus atmetimo reakciją, kurios buvo per akis, kiekvieną dieną perstūmus po vieną daiktą į kitą vietą, užsėjus palanges salotomis, bazilikais, pipirnėmis ir kitomis gėrybėmis, išgėrus rytinės kavos bei pamerkusi žaliuojančio krūmo šakelių, kurias radau namo kieme, pagaliau tai įgavo namų nuotaikos. Nors P dažniausiai ir nepastebi smulkmenų, bet man visada reikia viską padaryti pagal save, kad net vonios kilimėlis gulėtų tinkamoje vietoje, o kiekvienas prieskonių indelius rastų savo kampą. Kad būtų taip jauku, jog norėtųsi savaitgaliais kepti blynus, o kambariai kvepėtų pavasariu. 

Apsidairant aplink naujas apylinkes, labai gerą vietą aptikom. Šalia, vos už keturių namų, Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, su atodanga ir vaizdų į Vilnių. Toliau daug miško takelių, daug žalumos, žibuoklių, kalnelių ir erdvės. Viena gražiausių Vilniaus vietų, kurias esu kada atradusi. O šalia namų, užlipus nemažai laiptelių, vakare galima suptis, negirdėti miesto šurmulio ir matyti sostinės žiburius. Jei gyvenčiau netoliese ant kalno esančiam daugiaaukščiame name, viršutiniame aukšte, Lazdynai man patiktų, vaizdas nebūtų prastesnis nei iš Konstitucijos prospekto dangoraižių. Bet dabar tenka įsikurti pirmame aukšte ir vėl būti be elektrinės viryklės. Tačiau stay positive ir kaip Paulius sako – viskas čia gerai. Bet jei ir toliau man bus įkvėpimas gaminti, tuomet bakalauro neparašysiu, sako jis. Bet… žinau, viską spėsiu laiku.

Kai viryklės nėra, belieka imtis nekeptų desertų, o vienas greičiausių ir skaniausių – panna cotta. Jei naudosite neriebią grietinėlę, pasukas, cukrų keisite medumi ir naudosite daug uogų, turėsite netgi maistingą ir sveiką desertą. Taip taip, ir sveikas, ir skanus. 

APELSININĖ PANNA COTTA SU MĖLYNĖMIS

6 – 7 porcijos:

  • 250 ml grietinėlės,
  • 500 ml pasukų,
  • 4 a. š. želatinos (naudoju stambią),
  • 4 v. š. cukraus,
  • pusės apelsino nutarkuota žievelė,
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto arba cukraus su natūralia vanile.

Mėlynių žėlei:

  • 200 ml trintų mėlynių su cukrumi,
  • pusės apelsino sulčių,
  • 1 a. š. želatinos.

Gaminimas:

1. Želatina užpilkite šaltu vandeniu, tiek kad apsemtų ir palikite išbrinkti.

2. Nedideliame puode užkaiskite grietinėlę, į ją suberkite cukrų, smulkiai tarkuotą apelsino žievelę ir supilkite vanilės ekstraktą. Kaitinkite, kol negalėsite piršto išlaikyti grietinėlėje, užvirti nereikia.

3. Išbrinkusią želatiną pakaitinkite kol ištirps ir supilkite į grietinėlę.

4. Į šiek tiek praaušusią grietinėlę supilkite pasukas ir gerai išmaišykite. Supilstykite viską į 6 – 7 stiklines ir padėkite į šaldytuvą sustingti.

5. Mėlynių žėlei skirtą želatiną taip pat užpilkite šaltu vandeniu ir palikite išbrinkti.

6. Trintas mėlynes sumaišykite su apelsinų sultimis. Išbrinkusią želatiną pakaitinkite ir sumaišykite su mėlynėmis. 

7. Mėlynių želė užpilkite ant sustingusių pasukų ir palikite sustingti. 

Pastabos:

  • Apelsiną pakeisti galite citrina ar laimo vaisiumi. 
  • Šis paprastas desertas atrodys tuo geriau, kuo gražesnę stiklinę ar taurę pasirinksite. 

——————————————————————————————————————————

S’mores

smoresKai prieš porą metų vykome į Ameriką, vienas iš mano must to do dalykų buvo zefyrai ant laužo ir šie saldieji džiaugsmai – s’mores. Tikriausiai daugelis matėte ne viename amerikietiškame filme stovyklautojus, kurie sėdėdami aplink laužą pasakoja baisias istorijas, bijo lokių bei kepa zefyrus. O ne veltui, nes ši tradicija atkeliavo iš pačių mergaičių skaučių. Šiuo metu s’mores vienas tradicinių iškylautojų saldėsių, paplitusių Amerikoje ir Kanadoje. Tradiciškai jiems naudojami zefyrai, kurių JAV prekybcentri galite nusipirkti nuo mažų iki extra didelių, Hershey šokoladas ir graham krekeriai. O tai, jog jie tarsi nacionalinis tų kraštų patiekalas, jei galima taip vadinti, parodo tai, jog rugpjūčio 10  nacionalinė šio saldėsio diena.

Grįžtant į Lietuvą, parsivežiau šokolado ir zefyrų, sausainius teko rinkti iš to ką radau parduotuvės lentynoje ir nors šiek tiek galėjo priminti reikiamų krekerių skonį. Ir nors neturėjom laužo tuomet, bet miestietiškai ant dujinės viryklės savo bute kuo smagiausiai su draugais vakare susmalyžiavom. Tačiau rekomenduoju rinktis laužą, jo kvapą ir gamtą. 

Kalbant apie reikiamus produktus parduotuvėje, tai Lietuvoje radau pirkti tik zefyrų. Šiuos pirkau saldėsiu parduotuvėje “Majai”, bet manau rastumėte ne tik ten. Šokoladą rinkitės pienišką ir kuo plonesnę plytelę, kadangi jis turės lydytis nuo kepto zefyro. Sausainius pirkite trapesnius, sviestinius arba be cukraus. Nors skonis šiek tiek skirsis nuo tradicinių amerikietiškų produktų, bet nebus prastesnis. O jei turėsite dar daugiau azarto, tai galite viską atsisiųsti internetu iš kokios nors užsienio parduotuvės.

O jei dar labiau priartėtume prie amerikietiškų s’mores variacijų, tuomet keptume jų pyragus, gamintume tokio skonio ledus, kokteilius ir sausainius, lipdytume kelių aukštų konstrukcijas ir dėtume juos į kavą. Apie kalorijas negalvokite ir net neskaičiuokite, jų tikrai užtektinai daug, jog dviejų tokių gardėsiu užtektų apsisaldinti širdį ir pilvą, merginos išsitepliotų skruostus, o vyrai ūsus.

smoresS’MORES

Draugų kompanijai:

  • pakuotės BBQ zefyrų,
  • 1 plytelės pieniško šokolado (kiek galima plonesnių plytelių)
  • 1 – 2 pakuočių sviestinių sausainių / sausainių be cukraus arba rūpesnių miltų sausainių.

Gaminimas:

1. Ant iešmelių arba medinių pagaliukų užmaukite zefyrą. Kepkite virš laužo/žarijų, kol gražiai apskrus. Svarbiausia tai, jog viduje zefyras kuo labiau įkaistų ir išsilydytų, tad neskubėkite jo per daug apskrudinti.

2. Ant sausainio uždėkite viena šokolado gabalėlį, ant jo dėkite zefyrą su iešmeliu, ant viršaus dėkite kitą sausainį ir juo prilaikydami zefyrą ištraukite iešmelį.

3. Imkite rankomis už sausainių ir smaližiaukite. Prieš kąsdami, galite palaukti kelias sekundes, jog šokoladas kuo labiau išsilydytų. 

smores

smores

smores

smores

smores

Pavasaris atėjo, laikas į lauką, į kaimą, į mišką. 

Saldaus,
Marta

smores

———————————————————————————————————————————————-

Saulėti garsai pavasario pradžiai!

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie 51 pasekėjo